STRATEGIJA

ĮVADAS

Ar strategija reikalinga kasdien?

Kalba yra tarpusavyje sukurtas įrankis, kurį naudojame siekdami perduoti ir priimti informaciją. Nepaisant to, kad žodžiai struktūriškai išlieka didžiąja dalimi nekintantys arba pokytis vyksta lėtai, tačiau jų reikšmė itin dinamiška ir priklausanti nuo aplinkybių. Tas pats žodis vienam žmogui gali reikšti viena, kitam ką kitą, šį žodį panaudoję programavimo kalboje, bandant kompiuteriui perduoti reikiamą atlikti užduotį, to paties žodžio interpretacija iš esmės bus kitokia nei kompiuterinių algoritmų.

Nepaisant to, vyrauja fundamentali žodžio esmė, kuri padeda nesiginčyti dėl kiekvienos sąvokos ir iš dalies vieniem kitus suprasti. Ši žodžio esmė taip pat kinta, bet pokyčio dinamika kur kas lėtesnė. Visi gali turėti skirtingus žodžio ar sąvokos paaiškinimus, bet jų paaiškinimai iš esmės bus apie tą patį.

Nors negalime įlįsti į kiekvieno iš jūsų galvas, bet turime įtarimą, kad šis žodis nėra naudojamas kasdien, jeigu jūsų tiesioginė veikla nesusijusi su vienokiu ar kitokiu strategijos kūrimu, vykdymu, priežiūra, planavimu. Šis žodis, kaip ir kūrybiškumas, dažnai pasireiškia tik tam tikrose, specifinėse sąlygose, nors patiriamas kiekvieno ir kasdien. Net ir niekuo neužsiimantis asmuo, turi savo strategiją, kuria remdamasis, priima sprendimus. Tai žinoma vyksta automatiškai, o susidūręs su nenumatyta situacija, instinktyviai pradeda ją spręsti, net jei nuspręndžia ir nereaguoti, tai kūrybinio proceso rezultatas.

Kai veikiama absoliučiai automatiškai, nepastebint vykstančių procesų, nepastebimas ir tų procesų valdymo mechanizmas, todėl kasdienybė gyvenime tampa lyg jungiamąja grandimi tarp kažko, kam suteikiama didesnė svarba. Pastebėję tai, jog kiekvienas turime strategiją, pagal kurią veikiame, ir kuriame, pagal savo įsivaizdavimą. Esant sunkumams gyvenime galime koreguoti strategiją ir lavinti kūrybiškumo įgūdžius. Tai labai aiškūs žingsniai, kuriuos kiekvienas gali pritaikyti pagal savo poreikius.

Organizacijų lygmeniu situacija identiška, skiriasi tik apimtis. Jeigu organizacija negali pasiekti užsibrėžtų tikslų, būtina atlikti strategijos vertinimą bei korekcijas, išnaudojant kūrybiškumą ieškant optimalių sprendimų. Tai nebūtinai reiškia kažko naujo išradimą, kūrybiškumas yra apie esamų aspektų pastebėjimą ir galimą jų tarpusavio sąveiką.

Tai nėra tik skambus žodis, tai kasdieninis, visus liečiantis procesas.

STRATEGIJA

Daugelis įmonių naudoja terminą - strateginis planavimas, tačiau tai iš tikrųjų yra veiksmų rinkinys, kuriuos įmonė planuoja atlikti. Pavyzdžiui, gerinti klientų patirtį ar atidaryti naują gamyklą, tačiau šie veiksmai neturi vientisos strategijos po jais. Strategija yra integruotas pasirinkimų rinkinys, kuris padeda įmonei gauti pranašumą rinkoje - teorija apie tai, kaip įmonę pozicionuoti aukščiau už konkurentus. Strategijos teorija turi būti vientisa, įgyvendinama ir perteikiama veiksmais, kuriuos reikia atlikti. Planavimas yra labiau susijęs su išteklių valdymu, pavyzdžiui, darbo jėgos ir naujų produktų pristatymu. Strategija - su konkurencinio pranašumo, kuris susijęs su klientais norinčiais pirkti įmonės produktus ar paslaugas.

Strategija, tai integruotas pasirinkimų rinkinys, kuris padeda įmonei gauti pranašumą rinkoje.
Strategijos teorija turi būti vientisa, įgyvendinama ir perteikiama konkrečiais veiksmais veiksmais.
Strategija apibrėžia konkurencinį rezultatą, kurį įmonė nori pasiekti per klientų norą pirkti jos produktus ar paslaugas.
Strategija neturėtų būti grindžiama veiksmų sąrašu, bet vientisa teorija, kuri gali būti perteikta veiksmais.
Strategija turi išskirti įmonę nuo konkurentų.
Strategijoje turi būti siekiama rezultato, o ne veiksmo.
Klientas, o ne įmonė, galiausiai nusprendžia strategijos sėkmę.
Strategija turėtų būti gebėti numatyti ir prisitaikyti prie pokyčių pramonei ir rinkai.

Strategija, tai žemėlapis konkretaus tikslo link, planavimas tai veiksmų visuma, reikalinga, kad kelionė remiantis žemėlapiu būtų įgyvendinama ir sklandi.